- atspėti
- 1 atspė́ti tr., intr.
1. M, Š, LL321, NdŽ teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: Žodžiais atspėti N. Jeigu atspė́jai (gūžinėdamas), ką sugavai, tad anam užriši, o jei neatspė́jai – dar gaudyk Plt. Jei atsirastų toks vyras, kuris atspėtų karaliūnaičios vardą, tai dvaras vėl iškiltų iš ežero LTR(Dkk). Užkalbėk, kiek ji (gyvatė) vaikų turi. Kab jau atspė́si, tada atslugs Eiš. Jis atspė́tas, tas ežeras Pg.
atspėtinaĩ adv.: Atspėtinaĩ dedu: spėk, kiek yra riešutų saujo[je]? J.2. NdŽ įminti (mįslę): Užmink man mįslę – ar aš atspė́siu Skrb. 3. LL105, Krž suvokti, suprasti, nustatyti: Tas kareivis atspė́jo, kas mės ėsam Plšk. Ir miško žolės vaistai, ir lauko – vaistai, ale tiktai jas atspė́k Kz. Niekas nežinojo i negalėjo atspė́ti anų ligos Prk. Kitas iš miklenimo labai gerai atspė́davo kiaušinio stiprumą Slk. Niekas nebatspė́jo, niekas neištyrė, kaip anam buvo Als. Jis norėjo atspėti, ką ji dabar galvoja J.Dov. Žmogaus minčių atspėti nepajėgiam, o čia – sapnai! J.Marcin. Sėsk čia ir papasakok, kodėl žmogus nemoka savo laimės atspėti V.Krėv. ^ Atspėjo vilkas, kuri avis riebesnė KrvP(Zr). Atspėja kaip aklas duobę KrvP(Jz). Nė velnias neatspės, kur boba peilį galąst ketina LTR(Srd). 4. Krš nustatyti tinkamą, atitaikyti: Mun daktarai atspė́jo vaistus Skdv. | refl.: Atsispė́jos vaistai, i pasveiko Krš. Neatsispė́[ja] (nepataiko reikiamu laiku) ten nuvažiuoti – i nieko negauna Krš. 5. iš anksto numatyti, išpranašauti: Pirmosios kovos dienos atspė́[ja], kokie metai būs: pirma – pavasarį, antra – vasarą, trečia – rudenį Krš. ^ Atspėja kaip gaidys orą KrvP(Ps). ║ refl. pasitvirtinti, įvykti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: Tam ponuo atsispė́jo tikra teisybė Užv. Atsispė́[ja] kartais viskas Grd. 6. atsigimti, būti panašiam į ką: Dukra tojė pati motynysta, visu kuomi atspė́ta J. \ spėti; antspėti; apspėti; atspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; užspėti
Dictionary of the Lithuanian Language.